kepti ()
czasownik (1.1) piec (placek, tort) (1.2) smażyć (mięso)
(1.1-2) : aš kepu, tu kepi, jis/ji kepa; mes kepame, jūs kepate, jie/jos kepa : aš kepiau, tu kepei, jis/ji kepė; mes kepėme, jūs kepėte, jie/jos kepė wielokrotny: aš kepdavau, tu kepdavai, jis/ji kepdavo; mes kepdavome, jūs kepdavote, jie/jos kepdavo : aš kepsiu, tu kepsi, jis/ji keps; mes kepsime, jūs kepsite, jie/jos keps : -, kepk, tekepa; kepkime, kepkite, tekepa : aš kepčiau, tu keptum, jis/ji keptų; mes keptume, jūs keptumėte, jie/jos keptų
(1.1) Kepėjas kepa duonas ir bandeles. → Piekarz piecze chleby i bułki.
kepėjas , kepėja , kepykla , kepinys